LR CPK 29 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad fiziniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal to fizinio asmens gyvenamąją vietą. LR CPK 32 str. leidžia šalims šią bendrąją taisyklę pakeisti ir susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, kitaip tariant minėtas straipsnis leidžia susitarti, kad ginčą nagrinės kitas teismas, nei turėtų nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą. Taigi, kaip matyti, įstatymas nedraudžia dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos susitarti su vartotojais, tačiau toks susitarimas ne visada bus laikomas sąžiningu ir taikomas.

Čia vertėtų paminėti 2009-06-04 Europos Teisingumo Teismo priimtą prejudicinį sprendimą Nr. C-243/08, kurio remiasi ir Lietuvos Respublikos teismai. Europos Teisingumo Teismas minėtame prejudiciniame sprendime aptarė nacionalinio teismo veiksmus privalomus sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas, kitaip tariant Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Atsižvelgdami į tai Lietuvos teismai, ieškinius (pareiškimus) pareikštus vartotojams ne pagal jų gyvenamąją vietą, o pagal paslaugų teikėjo vietą, pradėjo atsisakyti priimti, motyvuodami tuo, kad tipinėse sutarties sąlygose nustatytas teismingumas pagal paslaugų teikėjo buvimo vietą, yra nesąžininga sutarties sąlyga.

Pažymėtina, kad teismas pripažinti sutarties sąlygą dėl teismingumo nesąžininga ir jos netaikyti, turi teisę nepriklausomai nuo to, ar vartotojas buvo užginčijęs tokią sąlygą. Taigi, motyvas, kad sutarties sąlygos dėl teimingumo vartotojas nenuginčijo, teismo neįtikins tokią sąlygą taikyti. Taip pat teismo neįtikins ir motyvas, kad vartotojas, sutartyje savo parašu patvitino, kad su teismingumo sąlygomis yra susipažinęs, ypač kai vartotojas pasirašo tipinę, standartinę paslaugų teikėjo parengtą sutartį. Tokia situacija teismų nėra laikoma tikruoju šalių susitarimu dėl teismingumo.

Tačiau pabandyti teismą įtikinti taikyti sutarties sąlyga dėl teismingumo visgi įmanoma. Kaip pažymėjo pats Europos Teisingumo Teismas, nacionaliniai teismai įvertinti, ar sutarties sąlyga dėl teismingumo yra nesąžininga, privalo, kai tik jiems tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tai reiškia, kad kad vien pati sutarties sąlyga nustatanti, kad ginčai tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo nagrinėjami to teismo, kurio jurisdikcijoje yra paslaugų teikėjo buveinės vieta nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokia sąlyga yra nesąžininga ir netaikytina. Dažniausiai ieškinyje (pareiškime) reiškiamame vartotojui, jo gyvenamosios vietos adresas nurodomas tas, kurį pats vartotojas nurodo (ar buvo nurodęs) sutartyje. Tačiau, jei sutartis tarp šalių pasibaigė, o iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daug laiko (kaip žinia į teismą dėl skolos galima kreiptis per 10 metų nuo teisės kreiptis į teismą atsiradimo dienos) labai tikėtina, kad vartotojas galėjo pakeisti savo gyvenamąją ar buvimo vietą, įgyti ją tame mieste, kuriame yra paslaugos teikėjo buveinė. Tokios aplinkybės mūsų manymu yra svarbios ir į jas turėtų būti atsižvelgiama.

Be to, pažymėtina, kad teismas privalo taikyti net ir jo nesąžininga pripažintą sutarties sąlygą, jeigu jos netaikymui prieštarautų vartotojas. Kaip žinia, teismai atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) pačioje pirminėje proceso stadijoje, kai sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kai vartotojui dar net nėra žinoma apie jam pareikštą ieškinį (pareiškimą) ir net nesiaiškinama, ar atsakovas prieštarautų dėl bylos nagrinėjimo tame teisme, kurio jurisdikcijoje yra paslaugų teikėjo buveinės vieta. Tokios aplinkybės paaiškėtų tik žymiai vėliau, kai vartotojas gautų ieškinį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje bylų su vartotojais, ieškinio (pareiškimo) sumos nebūna ypač didelės, dažnai net neviršyja 1000 Lt. LR CPK XXIV skyriuje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Tokias bylas bylas teismai turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį. O rašytinis procesas vartotojui nekainuoja nei daugiau laiko, nei lėšų.

Minėtas straipsnis yra tik bendro pobūdžio vertinimas, kuriuo neturėtų būti remiamasi kaip galutine nuomone ar konsultacija.